Kaip trims mėnesiams iškeitėme Lietuvišką žiemą į Tailando salą su nuostabiausiais paplūdimiais. Tai sala, į kurią norisi grįžti dėl draugiškų vietinių, mažo turistų kiekio, gero oro, maisto ir gamtos.
Koh Phangan Sala
Prieš daug metų nebūčiau net pagalvojęs, kad galiu išvažiuoti visai žiemai su šeima. Vienam keliauti yra lengva, tačiau niekada nebuvau kelionėje su vaikais ir netgi kitoje pasaulio pusėje. Sekdavau facebooke grupes, kuriose keliauja lietuviai su dviem ar daugiau vaikų. Ir pasitarę su žmona nusprendėme išvykti, kur šilta. Bus sunku, ar nebus – neprapulsim. Kadangi žmona buvo vaiko priežiūros atostogose, o aš dirbu nuotoliniu būdu, todėl geresnės progos ir nebus. Pasikalbėję su draugais keliautojais, nusprendėme vykti į mažai turistų turinčią, tačiau nuostabią Koh Phangan salą. Iš ten grįžę keliautojai parsiveždavo tik šilčiausius įspūdžius apie gerus ir draugiškus žmones, gražią gamtą, nuostabius paplūdimius, žydrą jūrą ir gerą maistą.
Lapkričio 1 d. Išskridome į Koh Samui salą, su Finnair avialinijomis. Tai yra artimiausia sala, iš kurios vėliau keltu perplauksime į Koh Phangan salą.
Koh Samui saloje apsigyvenome penkioms dienoms, kad pailsėtumėme po skrydžio ir apžiūrėtumėme salą. Ji pakankamai urbanizuota, turinti didelius poilsinius viešbučius. Tačiau turi ir gražių didelių budos skulptūrų.
Persikėlę į Koh Phangan salą iškarto pamatėme skirtumą. Siauros gatvelės, mažai transporto, nebėra azijietiško triukšmo. Apsigyvenome Haad Salad paplūdimyje, kurį mum rekomendavo draugas. Neilgas, apaugęs palmėmis, labai gražus paplūdimys, turintis keletą kuklių viešbutukų sudarytų iš vieno kambario namelių. Veiksmas čia atrodo sustojęs, turistų mažai. Keletas žmonių pliuškenasi žydroje jūroje, keletas vakariečių vaikų lipdo smėlio pilis ir viskas. Paplūdimio teritorijoje yra keletas vietinių smulkių restoranėlių, kuriuose šeimininkai gamina šviežią, skanų ir pigų maistą. Taip pat noriai užsiima su vakariečių vaikais, taip praskaidrindami sau dienas. Kartais vienas iš šeimininkų gamindavo maistą, o kitas pasiėmęs mūsų vaikus už rankų eidavo pasivaikščioti po paplūdimį. Kartais šokdavome keturiese ant motorolerio ir išvykdavome aplankyti krioklių ar pamaitinti dramblių bananais. Man labiausiai patikdavo siauras keliukas vingiuojantis šalia jūros. Sala pakankamai kalnuota, todėl keliukas kiek įmanydamas raitydavosi ir atverdavo vis gražesnius jūros vaizdus. Šiltas jūros vėjelis, laisvės pojūtis ant motorolerio ir šalia žėrinti žydra jūra būdavo kažkas nuostabaus. Net nesinorėdavo matyti nuotraukų iš lietuvos su ten esančiais orais. Dieną per savaitę nulydavo lietus, tačiau tai visiškai netrukdė. Haad Salad paplūdimyje susidraugaudavome su čia atvyktančiais skandinavų turistais kartu su vaikais. Jame pagrinde apsistodavo suomiai ir švedai. Gyvenome čia 3 savaites, ir nesinorėjo išvykti, tačiau planuose buvo apsistoti ir pažinti daugiau paplūdimių.
Aplankėme šalia esantį Mae Haad paplūdimį, kuris turi lagūną iki kitos salelės. Vandens lygiui nusekus, galima budo nueiti per smėlį iki kitos salos. Kiekvieną vakarą būdavo potvyniai ir atoslūgiai.
Palikę su geriausiais prisiminimais Haad Salad paplūdimį, persikėlėme gyventi dvi savaites į Haad Yao. Nuostabus paplūdimys su mažai turistų. Turintis keletą bungalow namelių ir restoranėlių. Ryte bėgiodavau, sportuodavau ir plaukiodavau jūroje, kas buvo tikra meditacija ir laiko skyrimas sau. Gyvenant šiame paplūdimyje rytais atskrisdavo žaliosios papūgos. Jas iš rankų maitinome arbūzo sėklomis ir čili pipirais. Restoranėlių savininkams laikas atrodė yra sustojęs. Viską darydavo nesivargindami, neskubėdami ir atsipūtę. Tailandiečiai vyrai ir moterys niurkydavo mūsų vaikus. Paplūdimys turėjo restoranėlį, kuriame rinkdavosi hipsteriai. Taip pat ketvirtadieniais buvo jų rankdarbių turgelis. Prekybos čia būdavo mažai, jie pagrinde susirinkdavo iš visos salos pabendrauti tarpusavyje. Buvo labai įdomu pasižiūrėti jų apdarus ir stilius. Kiekvienas stengėsi savaip išsiskirti. Iš Haad Yao važinėdavomės vis kitais keliukais su nuostabiais vaizdais, lankėme spalvotų žvejybinių laivų prieplaukas, pasislėpusius autentiškus paplūdimius, krioklius ar restoranus esančius ant skardžio su nuostabiais vaizdais į jūrą. Būdavo ne tik smagu pamatyti objektą, tačiau ir visiems keturiems ant motorolerio nuvykti iki jo. Dukroms motoroleris ypač patikdavo.
Trečias paplūdimys, kuriame apsistojome yra Chaloklum. Čia gyvenome 3 savaites. Paplūdimys sudarytas iš dviejų dalių. Vienoje žydra ir negili jūra, o kitoje banguota ir nuolat okupuojama kaituotojų. Daug atsipūtusių šeimų su vaikais. Stipriai jautėsi uždara rusų bendruomėnė. Ją sudarė tiek trumpai atvykstantys, tiek nuolatos gyvenantys. Šalia aplankėme nediduką, tačiau rojaus kampelį – Haad Khom paplūdimį. Gyvendami Chaloklum susidraugavome su penkis vaikus turinčia ir keliaujančia šeima iš Izraelio. (čia akmuo į daržą tam, kas bijo skristi netgi su 1 vaiku). Ir taip pat su labai faina lietuvių šeima, kuri į šią salą grįžta jau penktus metus. Saulėlydžius sutikdavome su bendruomėne. Tiek tėvai, tiek vaikai labai gerai leisdavome laiką. Kartais užpuldavo lietus, kuris būdavo kaip nauja pradžia ir proga vėl džiaugtis saule.
Ketvirtas, kuriame gyvenome – šalia Thong Sala esantis paplūdimys. Čia daugiau viešbučių, tačiau labai gera vieta, norint aplankyti pietinę salos dalį. Čia galima rasti daug jaukių šventyklėlių, aplankyti rytinėje pusėje esančius paplūdimius. Šalia esančiame turgelyje nusipirkti egzotinių vaisių. Taip pat nuvykti į netoli esantį Haad Rin paplūdimį, kuriame vyksta visame pasaulyje garsus Full moon party. Vieną dieną prieš pilnatį keltais suplaukia daug turistų. Paplūdimys stipriai nusenka ir čia prasideda koktelių vakarėlis su šimtais žmonių. Policija saloje tuo metu rengia reidus ir baudžia už šalmų nenaudojimą ir už vairavimą girtiems. Po vienos paros, gyvenimas saloje vėl nurimsta, kai vienadieniai turistai išplaukia su galvos skausmu iš po vakarėlio.
Jeigu kažkam kyla klausimų ar neatsibosta nedidelėje saloje leisti tris mėnesius, tai vienareikšmiškai galiu atsakyti,kad ne. Pasakiškas oras, nuostabūs vaizdai, nauji draugiški žmonės ir buvimas su šeima – buvo pats geriausias laikotarpis. Suartėjome su šeima, pamiršomei kasdieninius rūpesčius ir žiemos ligas. Norintiems veiklos saloje galima žvejoti, trekinti, visur daug gyvūnijos, krioklių. Jeigu turite norą vykti praleisti kažkur žiemą, tai ši sala tam yra ideali. Norintiems pasidaryti „carier brake‘us“, būnant dekretinėse ar turint iki mokyklinio amžiaus vaikaus, tai yra puiki proga. Išlaidos taip pat yra nedidelės, nes galima nuomotis namukus, kurie yra arti jūros, o kainos kelis kartus pigesnės nei lietuvos pajūryje.
