Kadangi apkeliautas Pakistanas yra giliai tikinti islamiška šalis, todėl papasakosiu plačiau apie Islamą. Manau kad mažai kas žino šia religiją daugiau, negu parodo televizija.
Šiandienės Europos žiniasklaidos kasdienybė sunkiai įsivaizduojama be pranešimų apie įvykius ir procesus, tiesiogiai susijusius su musulmonais ir islamu. Vakarų Europos atveju tai gana natūralu – daugelyje valstybių sparčiai gausėjant musulmonų skaičiui, susiduriama su vis didesniais socialiniais iššūkiais, kuriuos godžiai aptaria vietos žiniasklaidos priemonės. Užsienio politikos srityje musulmonų daugumos kraštai, ypač esantys Europos pašonėje, sulaukia daug didžiųjų Europos valstybių vyriausybių dėmesio ir taip žiniasklaidai suteikia papildomą akstiną kalbėti ir rašyti apie musulmonus bei islamą.
- Kas yra islamas?
Penktadaliui pasaulio gyventojų islamas yra net tik religija, bet ir pilnavertis gyvenimo būdas. Musulmonai vadovaujasi taikos, gailestingumo ir atlaidumo religija, ir didžioji dauguma neturi nieko bendro su ekstremaliais įvykiais, kurie dažnai yra siejami su jų tikėjimu.
- Ką reiškia žodis “islamas“?
Arabų kalbos žodis „islamas“ reiškia „nuolankumas“ ir yra kilęs iš žodžio „taika“. Religiniame kontekste tai reiškia visišką nuolankumą ir atsidavimą Dievo (Allah) valiai. „Allah“ išvertus iš arabų kalbos reiškia „Dievas“.
- Kas yra musulmonai?
Tai milijardas skirtingų rasių, tautybių ir kultūrų žmonių, išsibarsčiusių po visą pasaulį – nuo pietų Filipinų iki Nigerijos, kuriuos vienija bendras islamo tikėjimas. Apie 18% jų gyvena arabų šalyse, nemaža dalis Azijos bei Afrikos gyventojų yra musulmonai, tuo tarpu buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, Kinijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Europoje gyvena ženklios musulmonų mažumos.
- Kuo tiki musulmonai?
Musulmonai tiki į vieną, unikalų, su niekuo nepalyginamą Dievą; Jo sukurtus angelus; pranašus, per kuriuos Jo apreiškimai buvo perduoti žmonijai; Teismo dieną ir asmeninę atsakomybę už savo veiksmus; Dievo (Allah) nulemtą žmogaus likimą ir gyvenimą po mirties. Musulmonai tiki į visus Jo atsiųstus pranašus, pradedant Adomu ir įskaitant Nojų, Abraomą, Izmaelį, Izaoką, Jokūbą, Juozapą, Jobą, Mozę, Aaroną, Dovydą, Saliamoną, Eliją, Joną, Joną Krikštytoją ir Jėzų, tebūnie jiems visiems ramybė. Tačiau paskutinis Dievo žodis žmonijai per angelą Gabrielių (Džibryl) buvo apreikštas Pranašui Muchamedui, tebūnie jam taika ir Dievo palaima. Tai yra Koranas – Knyga, patvirtinanti amžinąją žinią ir apibendrinanti praeities įvykius.
- Kaip yra tampama musulmonu?
Tai yra labai paprasta. Tereikia arabų kalba ištarti (ir įtikėti) tikėjimo liudijimą (arabiškai jis yra žinomas kaip „šahada“): „Ašhadu an la illaha ill‘Allah wa ašhadu anna Muchammadan rasūl‘Allah“. („Aš liudiju, kad nėra kito dievo, išskyrus Allah, ir liudiju, kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys“.) Ištardamas šį liudijimą tikintysis patvirtina savo tikėjimą visais Dievo (Allah) pasiuntiniais ir Raštais, kurie jiems buvo apreikšti.
- Kas yra Muchammedas, tebūnie jam taika ir Dievo palaima ?
Muchammedas, tebūnie jam taika ir Dievo palaima, gimė Mekoje 570 metais. Jo tėvas mirė dar prieš jam gimstant, o netrukus šį pasaulį paliko ir jo motina, ir todėl jį užaugino dėdė iš visų gerbiamos Kureišitų genties. Užaugęs jis tapo žinomas dėl savo teisingumo, dosnumo ir nuoširdumo, ir todėl jo dažnai buvo prašoma padėti išspręsti ginčus. Istorikai jį apibūdina kaip ramų ir apgalvojantį žmogų. Muchammedas, tebūnie jam taika ir Dievo palaima, buvo religingos prigimties ir ilgą laiką nerimavo dėl savo tautos stabmeldystės ir moralinio nuosmukio. Meditavimas netoli Džabal al-Nūr (Šviesos kalno) viršūnės esančioje Hiros oloje tapo jo įpročiu.
- Kas yra Koranas?
Koranas yra rašytinė per angelą Gabrielių (Džibryl) Pranašui Muchammedui, tebūnie jam taika ir Dievo palaima, Viešpaties apreikštų žodžių forma. Įsiminęs kiekvieną jam apreikštą žodį, Pranašas, tebūnie jam taika ir Dievo palaima, perduodavo juos savo bendražygiams. Koranas buvo užrašytas ir sutikrintas dar jam gyvam esant. Amžiams bėgant nei vienas žodis iš 114 jo skyrių (sūrų) nebuvo pakeistas ir todėl Koranas yra iš tiesų unikalus ir stebuklingas tekstas, apreikštas Pranašui Muchammedui, tebūnie jam taika ir Dievo palaima, prieš keturiolika šimtmečių.
- Kokie yra penki islamo ramsčiai?
Musulmono gyvenimo pagrindą sudaro: tikėjimo išpažinimas (šahada), malda (salat), rūpestis skurstančiaisiais (zakat), pasninkas (saum/ Ramadano mėnesį) ir piligriminė kelionė į Meką (chadž), jei žmogus yra pajėgus ją atlikti.
- Tikėjimas
Nėra kitos dievybės, kurią vertą garbinti, išskyrus Allah, o Muchammedas yra Jo pasiuntinys. Šis tikėjimo liudijimas yra žinomas kaip šahada – paprasta tikėjimo išpažinimo formulė, kuria tiki kiekvienas musulmonas.
- Ką musulmonai mano apie Jėzų, tebūnie jam palaima?
Musulmonai gerbia Jėzų (Isaa), tebūnie jam palaima, ir laukia jo antrojo atėjimo. Jie laiko jį vienu iš svarbiausių Dievo pranašų žmonijai. Musulmonas niekada nesako tiesiog „Jėzus“, jis visada prideda frazę „tebūnie jam palaima“. Koranas patvirtina jo nekaltą pradėjimą, o jo motina Marija yra laikoma tyriausia moterimi visoje kūrinijoje.
- Kas yra sakoma apie moteris Islame?
Nesvarbu, ar moteris vieniša, ar ištekėjusi, islamas laiko ją asmenybe, turinčia teisę disponuoti savo turtu ir pajamomis. Ištekėdama moteris gauna dovaną (kraitį) iš savo vyro, kurią ji gali panaudoti savo asmeninėms reikmėms. Ji taip pat nekeičia savo pavardės į vyro, o pasilieka savo mergautinę pavardę. Tiek vyrus, tiek ir moteris islamas moko rengtis kukliai ir oriai. Tačiau kai kuriose musulmoniškose šalyse egzistuojančios moteriškos aprangos taisyklės tėra vietinių papročių atspindys.
- Kodėl šeima yra tokia svarbi musulmonams?
Šeima yra islamo visuomenės pagrindas. Stabilios šeimos suteikiama ramybė ir saugumas yra nepaprastai vertinami ir laikomi jos narių dvasinio augimo pagrindu. Išplėstinių šeimų egzistavimas sukuria harmoningą visuomenę, o vaikai yra branginami ir dažniausiai palieka namus tik tuomet, kai patys sukuria šeimas.
- Ką sako islamas apie karą?
Kaip ir krikščionybė, islamas leidžia kautis ginant save, savo religiją arba ginant tuos, kurie buvo jėga išvaryti iš savo namų. Ši religija nustato griežtas kovos taisykles, apimančias draudimą žaloti civilius bei naikinti pasėlius, medžius ir gyvulius. Musulmonų nuomone, neteisybė triumfuotų pasaulyje, jei žmonės nebūtų pasiruošę rizikuoti savo gyvybėmis vardan kilnaus tikslo. Taigi karas yra kraštutinė problemos sprendimo priemonė, paklūstanti griežtoms šventosios teisės nustatytoms sąlygoms. Iš arabų kalbos išvertus terminas „džihaad“ reiškia „kova“.
