Įspūdinga diena Černobilyje.
Negalima eiti su trumpom rankovėm, privalomi batai ir ilgos kelnės, kad kuo labiau apsisaugoti nuo radiacijos. Draudžiama liesti medžius, sėstis ant betono, skinti uogas ar didelius gražius obuolius uošvei.
Be mūsų šiandien vyko dar apie porą šimtų žmonių. Teko palaukti apie gerą valandėlę prie įvažiavimo į pavojingąją zoną, kol visus su pasais įregistravo. Viso vaikščiojome apie 3 valandas po apaugusį, nebegyvenamą ir dar vis vietom labai radioaktyvų miestą. Gavom pietus vietinėj valgykloj prie pat reaktoriaus ir iš vietinių produktų. Grįžtant 3juose punktuose tikrinomės savo radiacijos lygį, atrodo viskas gerai. Gal naktį nepradėsim šviesti.
Mama kažkada pasakojo, kaip tėtė buvo paskirtas vykti į Černobilio zoną tvarkyti radioaktyvių liekanų. Su ašarom buvo išlydėtas į traukinių stotį. Ir sugryžo namo neišvažiavęs, nes laimingo atsitiktinumo dėka traukinys buvo perpildytas.
Vykdami į zoną būtinai išsinuomokite arba vietoje nusipirkit prietaisą matuoti radiacijai, bus dar įdomiau.
